1. Vidinė energija. Medžiagos būsenų kitimas

1.1. Šiluminis judėjimas. Vidinė energija, jos kitimo būdai. BP: Apibūdinamas šiluminis judėjimas ir jo priklausomybė nuo temperatūros, vidinė energija ir jos kitimo būdai.

1.2. Vidinės kūnų energijos kitimas atliekant darbą.

1.3. Šilumos perdavimo būdai: šiluminis laidumas, spinduliavimas, konvekcija.

1.4. Šilumos kiekis. Šilumos kiekio apskaičiavimas.   
BP: Apibrėžiamas šilumos kiekis kaip vidinės energijos kitimo matas, savitoji šiluma ir jos priklausomybė nuo medžiagos savybių.

1-asis laboratorinis darbas. Kietojo kūno savitosios šilumos apskaičiavimas.

1.5. Lydymasis ir kietėjimas. BP: Apibūdinamos lydymosi (kietėjimo) [...] savitosios šilumos, [...]. Tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, [...]). Mokomasi brėžti ir skaityti temperatūros kitimo grafiką vykstant faziniams virsmams.

1.6. Garavimas, virimas, kondensacija. BP: Apibūdinamos [...] garavimo (kondensacijos) savitosios šilumos, virimas, sublimacija. Tyrinėjami faziniai virsmai ([...] garavimas, kondensacija). Mokomasi brėžti ir skaityti temperatūros kitimo grafiką vykstant faziniams virsmams.

1.7. Kuro degimo šiluma. BP: Nagrinėjamos kuro rūšys, kuro degimas, apibūdinama kuro degimo šiluma, aptariamas šilumos gavimas katilinėse ir su tuo susijusios ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai.

1.8. Šilumos balanso lygtis ir jos taikymas.

BP: Skaičiuojami šilumos kiekiai, mokomasi spręsti uždavinius pritaikant šilumos balanso lygtį. Praktiškai nustatoma įvairių medžiagų savitoji šiluma, patikrinamas energijos tvermės dėsnis.

1.9. Šiluminiai varikliai: vidaus degimo variklis ir garo turbina.

BP: Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; apskaičiuojamas šiluminių variklių naudingumo koeficientas.

1.10. Šilumos siurbliai.

BP: Aptariami šilumos siurbliai ir jų taikymas.

2-asis laboratorinis darbas. Šilumos kiekių palyginimas maišant šaltą ir karštą vandenį.

2. Mechaninis judėjimas

2.1. Mechaninis judėjimas.

BP: Prisimenamos trajektorijos, kelio, greičio, pagreičio sąvokos ir mechaninį judėjimą apibūdinančių fizikinių dydžių matavimo vienetai. Greitis ir pagreitis apibūdinami kaip vektoriniai dydžiai. Aiškinamasi, kas yra poslinkis, kuo poslinkis skiriasi nuo kelio, mokomasi grafiškai pavaizduoti poslinkį skirtingos formos trajektorijose. Apibūdinamos mechaninio judėjimo rūšys pagal trajektoriją ir judėjimo greitį. Apibūdinamas ir skaičiuojamas netolyginio judėjimo vidutinis greitis.

2.2. Tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas.

BP: Skaičiuojamas tiesiaeigio tolygiai kintamo judėjimo greitis, vidutinis greitis, pagreitis, kelias ir laikas, mokomasi užrašyti judėjimo lygtį. Nagrinėjamas laisvasis kūnų kritimas kaip tolygiai kintamo judėjimo rūšis.

2.3. Grafinis tiesiaeigio judėjimo vaizdavimas.

BP: Braižomi ir nagrinėjami tiesiaeigio judėjimo greičio, pagreičio, kelio ir koordinatės priklausomybės nuo laiko grafikai.

Mokomasi pagal grafikus apibūdinti judėjimą, pagal greičio grafiką nustatyti pradinį greitį ir pagreitį.

2.4. Judėjimas apskritimu.

BP: Nagrinėjamas judėjimas apskritimu kaip kreivaeigio judėjimo rūšis ir jį apibūdinantys dydžiai: linijinis ir kampinis greitis, įcentrinis pagreitis, periodas, dažnis, jų matavimo vienetai, sprendžiami uždaviniai.

2.5. Planetų judėjimas.

BP: Nagrinėjamas planetų judėjimas, Keplerio dėsniai.

3. Jėgos. Sąveikos dėsniai.

3.1. Jėga.

BP: Prisimenama jėga kaip kūnų judėjimo kitimo arba deformacijos priežastis, jėgos matavimo vienetas, inertiškumas apibūdinamas kaip kūno savybė, nusakomas kūno masės ir inertiškumo ryšys. [...] Jėga apibūdinama kaip vektorinis dydis.

3.2. Masės centras.

BP: Mokomasi apibrėžti ir praktiškai nustatyti kūno masės (sunkio) centrą.

3.3. Jėgų rūšys.

BP: Apibūdinamos gravitacijos (sunkio), tamprumo, svorio, trinties jėgos nurodant jų atsiradimo priežastis ir prigimtį, mokomasi jas vaizduoti grafiškai ir apskaičiuoti. Tyrinėjama, nuo ko priklauso trinties ir tamprumo jėgų dydis. Aptariamas laisvojo kritimo pagreitis Žemėje ir kitose planetose.

3.4. Laisvojo kritimo pagreitis.

BP: Aptariamas laisvojo kritimo pagreitis Žemėje ir kitose planetose.

3.5. Jėgų atstojamoji.

BP: Apibrėžiama jėgų atstojamoji kaip visų kūną veikiančių jėgų bendras poveikis, mokomasi ją apskaičiuoti, kai jėgos veikia išilgai vienos tiesės arba yra lygiagrečios. Mokomasi grafiškai pavaizduoti jėgų atstojamąją, kai jėgos sudaro kampą, ir pagal mastelį nustatyti apytikslį jos dydį.

3.6. Niutono dėsniai.

BP: Apibrėžiamas inercijos reiškinys, aptariamas jo pasireiškimas siejant su saugiu elgesiu kelyje, aiškinamasi, nuo ko priklauso kūno pagreitis, kaip kūnai sąveikauja, formuluojami Niutono dėsniai ir mokomasi juos taikyti reiškiniams paaiškinti bei uždaviniams spręsti.

4. Slėgis

4.1. Kietųjų kūnų slėgis.

BP: Apibūdinamas kietųjų kūnų slėgis į pagrindą, jo matavimo vienetas, mokomasi apskaičiuoti slėgį, nagrinėjami jo didinimo ir mažinimo būdai.

4.2. Slėgis skysčiuose ir dujose.

BP: apibūdinamas skysčių ir dujų slėgis, formuluojamas Paskalio dėsnis, nagrinėjamos hidraulinės sistemos.

Apskaičiuojamas hidrostatinis slėgis, hidraulinėmis sistemomis laimima jėga.

4.3. Archimedo jėga.

BP: Nagrinėjama Archimedo jėga, tyrinėjama, nuo ko ji priklauso, mokomasi ją išmatuoti ir apskaičiuoti.

4.4. Kūnų plūduriavimo sąlygos.

BP: Aptariamos kūnų plūduriavimo sąlygos.

https://simpop.org/buoyancy/buoyancy.htm

4.5. Atmosferos slėgis.

BP: Nagrinėjama atmosferos slėgio prigimtis ir jo praktinis pritaikymas.

4.6. Slėgio matavimas.

BP: Mokomasi naudotis slėgio matavimo prietaisais, vienus slėgio matavimo vienetus versti kitais.

5. Mechaninis darbas ir galia. Mechaninė energija

5.1. Mechaninis darbas.

BP: Aiškinamasi, kas yra mechaninis darbas, kokie jo matavimo vienetai, kada jis atliekamas, kada jėgos darbas yra teigiamas, o kada − neigiamas. Mokomasi apskaičiuoti mechaninį darbą, kai jėga veikia išilgai judėjimo krypties.

5.2. Galia.

BP: Apibrėžiama ir skaičiuojama galia, nusakomas jos matavimo vienetas.

5.3. Mechaninė energija. Kinetinė ir potencinė energija.

5.4. Mechaninės energijos virsmai. Energijos tvermės dėsnis.

BP: Prisimenamos mechaninės energijos rūšys − potencinė ir kinetinė, nagrinėjami energijos virsmai, formuluojamas energijos tvermės dėsnis, mokomasi apskaičiuoti energiją ir taikyti energijos tvermės dėsnį.

6. Paprastieji mechanizmai

6.1. Paprastieji mechanizmai.

6.2. Pusiausvyros rūšys.

BP: Aptariamos pusiausvyros rūšys.

https://simpop.org/balance/balance.htm

6.3. Jėgos momentas. Momentų taisyklės taikymas. 

BP: Apibrėžiamas, tyrinėjamas ir skaičiuojamas [...] paprastųjų mechanizmų naudingumo koeficientas, taikoma auksinė mechanikos taisyklė.

ŠILUMA

1. Vidinė kūnų energija ir jos kitimas

1.1. Šiluminis judėjimas. Vidinė energija.

1.2. Vidinės kūnų energijos kitimas atliekant darbą.

1.3. Šilumos laidumas. 

1.4. Konvekcija.

1.5. Šiluminis spinduliavimas.

1.6. Šilumos kiekis.

1.7. Šilumos kiekio apskaičiavimas.  

1-asis laboratorinis darbas. Kietojo kūno savitosios šilumos apskaičiavimas.

1.8. Kuro degimo šiluma.

Skyriaus „Vidinė kūnų energija ir jos kitimas" santrauka.

 

2. Medžiagos agregatinių būsenų kitimas

2.1. Medžiagos agregatinės būsenos.

2.2. Lydymasis.

2.3. Kietėjimas.

2.4. Garavimas ir kondensacija.

2.5. Virimas. 

Skyriaus „Medžiagos agregatinių būsenų kitimas" santrauka.

 

3. Šiluminiai varikliai

3.1. Vidaus degimo variklis.

3.2. Garo turbina.

3.3. Energijos tvermės dėsnis šiluminiuose procesuose.

2-asis laboratorinis darbas. Šilumos kiekių palyginimas maišant šaltą ir karštą vandenį.

3.4. Šiluminiai reiškiniai ir ekologinės problemos.

Skyriaus „Šiluminiai varikliai" santrauka.

 

ELEKTRA

4. Elektros srovė

4.1. Įelektrinti kūnai ir jų sąveika. 

4.2. Elektrinis laukas.

4.3. Kūnų įelektrinimo aiškinimas.

4.4. Elektros srovė metaluose.

4.5. Elektros srovės šaltiniai.

4.6. Elektros grandinė.         

http://www.physics-chemistry-interactive-flash-animation.com/electricity_electromagnetism_interactive/circuits_diagram.htm

http://www.physics-chemistry-interactive-flash-animation.com/electricity_electromagnetism_interactive/simple_circuit.htm 

Skyriaus „Elektros srovė" santrauka.

 

5. Elektros srovės stipris, įtampa, varža

5.1. Elektros srovės stipris.

3-iasis laboratorinis darbas. Elektros srovės stiprio matavimas.

https://phet.colorado.edu/sims/html/circuit-construction-kit-dc/latest/circuit-construction-kit-dc_en.html
http://www.thephysicsaviary.com/Physics/Programs/Labs/SeriesCircuitLab/index.html

https://www.circuit-diagram.org/editor/

5.2. Elektrinė įtampa.

http://www.physics-chemistry-interactive-flash-animation.com/electricity_electromagnetism_interactive/kirchhoff_s_Circuits_Law_Series_Parallel_Voltage_1.htm

http://www.physics-chemistry-interactive-flash-animation.com/electricity_electromagnetism_interactive/kirchhoff_s_Circuits_Law_Series_Parallel_Voltage_3.htm

4-asis laboratorinis darbas. Elektrinės įtampos matavimas įvairiose grandinės dalyse.

5.3. Laidininko elektrinė varža.

https://phet.colorado.edu/sims/html/circuit-construction-kit-dc/latest/circuit-construction-kit-dc_en.html

5.4. Laidininko varžos apskaičiavimas.

http://www.physics-chemistry-interactive-flash-animation.com/electricity_electromagnetism_interactive/resistance_ohm_law_1.htm

5.5. Reostatai.

5.6. Omo dėsnis grandinės daliai.

Skyriaus „Elektros srovės stipris, įtampa, varža" santrauka.

 

6. Laidininkų jungimo būdai

6.1. Nuoseklusis laidininkų jungimas.

5-asis laboratorinis darbas. Nuosekliojo laidininkų jungimo tyrimas.

6.2. Lygiagretusis laidininkų jungimas.

http://www.physics-chemistry-interactive-flash-animation.com/electricity_electromagnetism_interactive/components_circuits_association-series_parallel.htm

6-asis laboratorinis darbas. Lygiagrečiojo laidininkų jungimo tyrimas.

6.3. Mišrusis laidininkų jungimas.

Skyriaus „Laidininkų jungimo būdai" santrauka.

 

7. Elektros srovės darbas ir galia

7.1. Elektros srovės darbas.

7.2. Elektros srovės galia.

7-asis laboratorinis darbas. Elektros lempute tekančios srovės galios ir darbo apskaičiavimas.

7.3. Paprasčiausi elektriniai prietaisai.

7.4. Saugikliai.

7.5. Elektros srovės poveikis žmogaus organizmui.

Skyriaus „Elektros srovės darbas ir galia" santrauka.

 

8. Elektros srovė įvairiose terpėse

8.1. Elektros srovė skysčiuose.

8.2. Elektros srovė dujose.

8.3. Elektros srovė vakuume.

8.4. Elektros srovė puslaidininkiuose.

Skyriaus „Elektros srovė įvairiose terpėse" santrauka.

 

9. Elektromagnetiniai reiškiniai

9.1. Elektros srovės magnetinis laukas.

8-asis laboratorinis darbas. Elektromagneto surinkimas ir išbandymas.

9.2. Telegrafas. Telefonas.

9.3. Nuolatiniai magnetai.

9.4. Žemės magnetinis laukas.

9.5. Elektros variklis.

Skyriaus „Elektromagnetiniai reiškiniai" santrauka.

Formulių išvedimas

https://www.onlinegdb.com/BkAvgHXtU