Fizika, technika, gamta

       Fizika yra teorinis technikos pagrindas. Technika palengvina žmonių gyvenimo sąlygas, atlieka daugelį darbų: kranai kelia sunkius krovinius, ekskavatoriai kasa kanalus, traktoriai aria. Susisiekimo priemonės gyvenimą padarė judresnį. Sunku įsivaizduoti mūsų kasdienybę be automobilių, lėktuvų, laivų. Radijas ir televizija suartino tolimiausius pasaulio kampelius. Kompiuteriai palengvino ir paspartino protinį darbą. Be elektros energijos imtuvų negalėtų dirbti nė viena dabarties pramonės įmonė. Mūsų buityje taip pat gausu prietaisų, kurie veikia vartodami elektrą, kaip antai: šaldytuvas, televizorius, muzikos centras, laidynė, skalbimo mašina, dulkių siurblys, mikrobangų krosnelė.

       Kodėl gi teorinis šių techninių įrenginių pagrindas yra fizika? Ogi todėl, kad juos konstruojant remiamasi fizikų ištirtais reiškiniais bei atrastais dėsniais. Antai, ištyrus daugelį šiluminių reiškinių, buvo sukurti vidaus degimo varikliai, kurie varo automobilius, lėktuvus ar laivus. Išsiaiškinus elektrinių reiškinių fizikinius pagrindus, pasidarė įmanoma kurti įvairius elektrinius prietaisus, elektros mašinas, statyti hidroelektrines, šilumines, akumuliacines bei atomines elektrines. Nustačius šviesos ir garso reiškinių dėsningumus, atsirado radijas ir televizija. Fizikos žinios taikomos ir daugelyje kitų moslų bei technikos sričių. Pavyzdžiui, šiuolaikiniais fizikos tyrimo metodais bei registravimo aparatūra naudojasi astronomai, norėdami gauti žinių apie kosminių kūnų gelmėse vykstančius procesus, biologai ir genetikai, tiriantys gyvybę molekuliniu lygiu, chemikai, kuriantys medžiagas su iš anksto numatytomis savybėmis, inžinieriai, tobulinantys šiandien ypač svarbias darbo priemones — kompiuterius (mažinantys jų matmenis, didinantys greitį ir patikimumą) ir t. t. Sunku net išvardyti visas mokslo bei technikos sritis, kurioms fizika turi poveikį.

Technikos žala. Vis dėlto technikos plėtra turi ir neigiamų padarinių. Dėl netobulos technologijos į aplinką išmetama daug kenksmingų medžiagų, kaip antai pramonė ir energetika teršia orą sieros, anglies bei azoto junginiais, autotransportas — anglies, azoto bei švino junginiais, suodžiais. Užteršti vandenys nuodija žuvis. Technologinės atliekos teršia ir žemę (švinu, naftos produktais). Daug nemalonumų gali sudaryti ir buitinės atliekos. Šiuolaikinių technologijų siūlomos pakuotės kelia nemažai rūpesčių (ypač netoli didelių miestų) jas tvarkant taip, kad nekenktų gamtai ir žmogui. Žmogų vargina padažnėjusios kai kurios ligos. Dar ilgai bus juntami Černobylio atominės elektrinės avarijos pėdsakai. Žalingas technikos, technologinių procesų, gamybos atliekų poveikis bus tuo mažesnis, kuo geriau sugebėsime nustatyti jo priežastis. Čia vėl daug gali padėti fizikos, kaip šių dienų teorinio technikos pagrindo, žinios. Jomis ir kitais mokslais remiantis, aplinkai kenksmingas gamybos technologijas bus galima pakeisti palankesnėmis, sukurti mašinas ir mechanizmus, kuo mažiau teršiančius aplinką, išvengti ekologinių katastrofų, nelaimingų atsitikimų, saugiai dirbti bet kurį darbą.

Ekologija (gr. oikos — namas, būstinė, tėvynė + logos — žodis, sąvoka, mokslas) — mokslas, tiriantis organizmų tarpusavio santykius ir santykius su gyvenamąja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.

UŽDUOTYS:

1. Kas yra ekologija?

a) Mokslas apie gamtą;

b) mokslas apie visuomenę;

c) mokslas, tiriantis organizmų tarpusavio santykius ir santykius su gyvenamąja aplinka;

d) mokslas apie žmogų.