Kaip fizika tiria gamtą?


Pamokos veikla.

Išsiaiškina, kaip fizika tiria gamtą. Išsiaiškina technikos pagrindą,  žalą bei naudą.

Diskusija apie artimiausios aplinkos gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, naudojantis gamtos mokslų laimėjimais.

Perskaityti Kaip fizika tiria gamtą? (12 psl.)  Fizika, technika, gamta (15 psl.). Atlikti 1-9 užduotis (14 psl.) ir 1-8 užduotis (17 psl.).

Kaip atlikti bandymą? http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/kaip_atlikti_bandyma/

Gamtos tyrimai  http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/gamtos_tyrimu_eiga/,scenario.61,position.2

Stebėjimas  http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/laboratorija/kaip_atlikti_stebejima/,scenario.61,position.0

Bandymas+++    http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/kaip_atlikti_bandyma/,scenario.61,position.1



       Daugelį fizikinių reiškinių (planetų judėjimą danguje, vaivorykštę, iš rankų paleistų kūnų kritimą, rūko susidarymą, vandens virimą bei garavimą ir kt.) tiriame tiesiogiai juos stebėdami gamtoje. Tačiau dažnai to nepakanka. Tada tenka pasitelkti specialius prietaisus arba net labai sudėtingą įrangą. Tokį tyrimo būdą vadiname bandymu, arba eksperimentu (lot. experimentum — mėginimas, bandymas). Stebėjimas nenutrūksta ir atliekant bandymus, tačiau stebima turint tam tikrą tikslą, pagal iš anksto gerai apgalvotą planą.

       

Eksperimentinio tyrimo metodo pradininku laikomas italų mokslininkas Galilėjas Galilėjus (G. Galilei, 1564–1642). Puoselėdami eksperimentinę fiziką Lietuvoje, daug pasidarbavo mokslininkai Povilas Brazdžiūnas (1897–1986), Kazimieras Baršauskas (1904–1964) ir kt.


Šių laikų fizikai tyrimus atlieka moderniose laboratorijose su sudėtinga ir brangia aparatūra.



UŽDUOTYS:

1. Kuriame atsakymo variante teisingai išvardyta eksperimento eiga?

a) Bandymas, problema, hipotezė, rezultatai, išvados;                    c) problema, hipotezė, bandymas, rezultatai, išvados;

b) hipotezė, bandymas, problema, rezultatai, išvados;                    d) bandymas, rezultatai, išvados, problema, hipotezė.


2. Stebėdamas Mėnulio sūkimąsi apie Žemę, anglų fizikas ir matematikas I. Niutonas manė, kad Mėnulis skrieja aplink Žemę dėl to, kad Žemė jį traukia. Kaip galima pavadinti šį I. Niutono samprotavimą?

a) Fizikiniu bandymu;                         b) hipotezė;                            c) teorija;                         d) fizikos dėsniu.


3. Maža mergaitė netyčia užkliudė ant stalo stovinčią stiklinę. Ši nukrito ir sudužo. Mergaitė padarė išvadą, kad visi stikliniai daiktai nukritę sudūžta. Ar galima aprašytą situaciją vadinti fizikiniu bandymu?

a) Taip, nes buvo atliktas bandymas – numesta stiklinė;                             c) ne, nes bandymo pradžioje nebuvo iškelta hipotezė;

b) taip, nes stebėdama reiškinį, mergaitė padarė išvadą;                             d) ne, nes bandymas buvo atliktas su buitinėmis priemonėmis.


4. Ką galima sužinoti atliekant fizikinį bandymą?

a) Atrasti naują fizikinį reiškinį;                               c) atmesti teoriją, jeigu ji nepaaiškina fizikinio bandymo rezultatų;

b) patvirtinti kuria nors teoriją;                                 d) teisingi visi anksčiau pateikti atsakymų variantai.