Kas yra fizika?

Pamokos veikla.

Sužino, kas yra fizika. Susipažįsta su fizikinėmis medžiagomis, fizikiniais kūnais ir reiškiniais.
Pagal pavyzdžius atpažįsta fizikinius kūnus, reiškinius bei medžiagas.
Perskaityti Kas yra fizika? (9 psl.). Atlikti 1-9 užduotis (11 psl.).

Medžiagų fizikinių savybių tyrimas http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/medziagu_fizikiniu_savybiu_tyrimas/

Medžiagų savybės ir panaudojimas http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/medziagu_savybes_ir_panaudojimas/

Cheminiai ir fizikiniai kitimai  http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/cheminiai_ir_fizikiniai_kitimai/

Kietųjų medžiagų skystėjimas http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/laboratorija/kietuju_medziagu_skystejimo_temperaturos_nustatymas/  

Tyrimo priemonės: http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/testai/tyrimu_priemones/,scenario.63,position.3

Iš kokių medžiagų pagamintas automobilis? http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/is_kokiu_medziagu_pagamintas_automobilis/



 

       Dar žiloje senovėje žmonės stebėjo įvairius gamtoje vykstančius reiškinius, bandė juos aiškinti ir sisteminti. Taip atsirado gamtą tiriantis mokslas, pavadintas fizika (gr. physis — gamta). Fizikos terminą IV a. pr. Kr. pirmasis pavartojo didis graikų filosofas ir mokslininkas  Aristotelis (Aristoteles, 384—322 pr. Kr.) savo knygoje „Fizika“, kurioje apibendrino senovės tautų sukauptas žinias apie gamtos reiškinius, dangaus ir žemės kūnus, jų judėjimą ir t. t., taip pat savo ir savo mokinių surinktus bei susistemintus faktus. Taigi tuo metu fizika apėmė visą to meto mokslą.


       Plečiantis mokslui, fizika jau negalėjo aprėpti visos gamtos, todėl atsirado naujos gamtos mokslo šakos: botanika — mokslas apie augalus, zoologija — mokslas apie gyvūnus, chemija — mokslas, tiriantis medžiagas, jų sudėtį, savybes ir kitimus, kurių metu vienos medžiagos virsta kitomis, meteorologija — mokslas, nagrinėjantis Žemės atmosferą bei joje vykstančius procesus, astronomija — mokslas apie visatos sandarą ir raidą ir kt.


     Fizika yra artimai susijusi su matematika. Fizikos teorijos praktiškai visuomet aprašomos matematikos lygtimis. Dažniausiai matematinis fizikos modelis yra sudėtingesnis nei kitus gamtos mokslus aprašantis matematinis modelis. Esminis skirtumas tarp fizikos ir matematikos yra tas, kad fizikos tyrimų objektas yra materialus pasaulis, kai tuo tarpu matematika tiria abstrakčius dėsnius, nepriklausomai nuo to ar jie turi prasmę materialiam pasaulyje. Tačiau skirtumas nėra visuomet aiškus. Didelė tyrimų dalis yra tarpinė, vadinama matematine fizika, kuri tiria matematinę fizikinių teorijų struktūrą.


Fizika tiria:

      • fizikinius reiškinius,  
Įvairūs gamtoje vykstantys kitimai vadinami reiškiniais. Tie reiškiniai, dėl kurių vienos medžiagos nevirsta kitomis, vadinami fizikiniais reiškiniais. Jų yra labai daug. Štai keletas pavyzdžių: keliu važiuoja automobilis, žiemą užšąla ežeras, pavasarį tirpsta ledas, groja orkestras, leidžiasi saulė, laidais teka elektros srovė.
      • fizikinius kūnus,

Be fizikinių reiškinių, fizika tiria daugelį aplinkos daiktų, kurie vadinami fizikiniais kūnais, arba tiesiogkūnais. Tai automobilis, lėktuvas (žr. 3 pav.), medis, žmogus, futbolo ar krepšinio kamuolys ir t. t. Fizikoje kūnu vadinamas ir ribotas medžiagos kiekis, kurio daiktu kasdieniniame gyvenime nevadiname, pavyzdžiui, gabalas plastilino, ledėsis, kambario oras, indas vandens.

      • medžiagas ir jų savybes.
Kūnai yra sudaryti iš įvairių medžiagų, kaip antai geležies, vandens, stiklo ar plastiko. Dabar jų žinoma daugiau kaip trylika milijonų, kiekviena pasižymi jai būdingomis savybėmis: spalva, kvapu, skoniu, tankumu, laidumu ir kt.


Fizikos mokslo šakos:

Kadangi fizikiniai reiškiniai, fizikiniai kūnai ir medžiagos yra labai įvairūs, turi daug fizikinių savybių, juos tirti įmanoma tik suskirsčius į grupes. Dėl to atsirado fizikos mokslo šakos: mechanikatermodinamikaelektraoptika bei kitos, kurias ir nagrinėsime mokydamiesi šio dalyko.

Mechanika (gr. mechane — įrankis, statinys) tiria mechaninį kūnų judėjimą. Mokydamiesi jos, sužinosime, kaip apskaičiuoti kūnų greitį ar nueitą kelią, kodėl neskęsta vandenyje sunkūs laivai, skraido oro balionai (1.6 pav.) ir kt.

Termodinamika (gr. thermos — šiltas, karštas + dynamikos — jėgos, jėginis), arba šilumos mokslo šaka, nagrinėja šiluminius reiškinius. Su jais susiduriame stebėdami tirpstantį sniegą, kasdien gamindami maistą, matuodami kūno temperatūrą ir t. t. Tačiau, atrodo, neįtikimas dalykas, kad vandenį galima užvirinti popierinėje dėžutėje.

Elektros (gr. elektron — gintaras) mokslas supažindins su buityje ir technikoje plačiai taikoma elektra, elektriniais reiškiniais gamtoje. Vienas tokių yra žaibas (1.8 pav.).

Optika (gr. optike — regėjimo mokslas) nagrinėja šviesos reiškinius: šviesos sklidimą, atvaizdų susidarymą veidrodžiuose, akinių veikimą, vaivorykštės atsiradimą ir kt.




Aristotelis.png
UŽDUOTYS:

1. Ką graikų kalboje reiškia žodis „fizika“?
Kas pirmą kartą pavartojo fizikos terminą?
3. Kokias žinias šis filasofas apibendrino?
4. Kuriame atsakymo variante paminėtos vien tik medžiagos?
a) Nafta, platina, smėlis, žvakė;
b) auksas, geležis, sidabras, žirklės;
c) pienas, stiklinė, medus, duona;
d) gyvsidabris, granitas, oras, varis.
5. Kuriame atsakymo variante išvardyti vien tik fizikiniai reiškiniai?
a) Lyja lietus, leidžiasi saulė, džiūsta skalbiniai;
b) pūva pomidoras, važiuoja automobilis, teka upė;
c) groja pianistas, rūgsta pienas, dūžta stiklinė;
d) rūdija vinis, krinta snaigė, skamba žadintuvas.
6. Krintančio skaidraus lietaus lašelio judėjimą nagrinėja fizikos mokslo šaka, kuri vadinasi:
a) optika;        
b) elektra;
c) šilumos mokslu;
d) mechanika.
7. Krintančio skaidraus lietaus lašelio judėjimą nagrinėja fizikos mokslo šaka, kuri vadinasi:
a) optika;
b) elektra;
c) šilumos mokslu;
d) mechanika.