Kietieji kūnai, skysčiai ir dujos

Pamokos veikla.

Susipažįsta su kietaisiais kūnais, skysčiais, dujomis.

Išsiaiškinti  kietųjų kūnų, skysčių ir dujų medžiagų sandarą.

Vandens būsenos http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/vandens_busenos/

Vandens būsenų kitimas http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/vandens_busenu_kitimas/

Kietoji, skystoji ir dujinė medžiagos būsena http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/laboratorija/kietoji_skystoji_ir_dujine_medziagos_busena/

Kietoji medžiaga http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/kietoji_medziaga/

Skysčiai http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/skysciai/

Grynoji medžiaga ir mišinys http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/laboratorija/grynoji_medziaga_ir_misinys/

Grynoji medžiaga http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/grynoji_medziaga/

Molekulė http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/molekule/

Medžiagų fizikinių savybių tyrimas  http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/laboratorija/medziagu_fizikiniu_savybiu_tyrimas/

Perskaityti  Kietieji kūnai, skysčiai ir dujos. (49 psl.). Atlikti 1-12  užduotis  (51 psl.). 

Iš patyrimo žinome, kad vienos medžiagos yra kietos, kitos – skystos, trečios – dujinės. Kaip antai geležį mums įprasta matyti kietą, aliejų – skystą, orą (nors jo tiesiogiai ir nematome) – dujinį. Pavyzdys. Vanduo – skystis. Tačiau žiemą ežerų ir upių vanduo paviršiuje sušąla ir virsta kietuoju kūnu – ledu. Vanduo garuoja, nors jo garų ir nematome (rūkas, migla – tai vandens garai, virtę smulkučiais vandens lašeliais). Ta pati medžiaga įvairiomis sąlygomis gali būti trejopos būsenos: kieta, skysta ir dujinė. Net metalus, kurie įprastinėmis sąlygomis būna kieti, stipriai kaitinant galima paversti skysčiais ir garais. Kuo panašios ir kuo skiriasi šios medžiagos būsenos?

Kietieji kūnai	Kietųjų kūnų forma ir tūris yra pastovūs. 1 bandymas. Paimkime geležinės vielos gabalą. Jį galime sulenkti, ištiesti. Tačiau storo neilgo geležinio strypo ir didžiausiomis pastangomis nepavyks sulenkti. Patirtis rodo, kad kietųjų kūnų tūris, nesikeičiant aplinkos sąlygoms, taip pat nekinta (kietąjį kūną sunku suspausti arba ištempti).
Skysčiai	Jie lengvai keičia savo formą, bet ne tūrį. 2 bandymas. Stiklinę vandens išpilstykime į įvairių formų kolbas ar kitokius indus. Matysime, kad vanduo įgis indo, į kurį bus supiltas, formą. 3 bandymas. Sklidinai pripilkime vandens siaurakaklį butelį ir pabandykime jį užkimšti gerai pritaikytu kamščiu. Nepasiseks. Tai rodo, kad skystis mažai spūdus – jo tūris mažai kinta.
Dujos	Jos neturi pastovios formos ir gana lengvai keičia tūrį. Daugelis dujų yra bespalvės ir skaidrios, todėl jų nematome. Paimkime knygą ir pamojuokime ja tarsi vėduokle palei veidą. Pajusime gaivų vėjelį. Tai juda aplink mus esantis oras. 4 bandymas. Užspaudę pirštu piltuvėlio vamzdelį, panardinkime jį į stiklinę su vandeniu. Pamatysime, jog vanduo nepateks į piltuvėlį – neleis jame esantis oras. 5 bandymas. Pripūskime vaikišką oro balionėlį, jį užriškime ir keletą kartų paspauskime ranka. Balionėlio, kartu ir jame esančio oro forma bei tūris keisis. 6 bandymas. Užspauskime ranka oro siurblio angą ir stūmoklį stumkime žemyn. Jis pasislinks, vadinasi, po stūmokliu esantis oras susispaus, jo tūris sumažės. Taigi dujos yra spūdžios. Palyginkime medžiagų būsenų ypatybes.

Medžiagos būsena	Kūno forma	Kūno tūris	Medžiagos savybės
Kietoji	Pastovi	Pastovus	Nespūdi, kieta, tvirta
Skystoji	Nepastovi	Pastovus	Beveik nespūdi, taki
Dujinė	Nepastovi	Nepastovus	Spūdi, užima visą indą

Vėliau, kai susipažinsite su medžiagos sandara, geriau suprasite, kuo skiriasi medžiagos būsenos.

Kietieji kūnai, skysčiai ir dujos