Molekulių trauka ir stūma
Pamokos veikla.
Susipažįsta su molekulių sąveika.
Suprasti molekulių viena kitos traukimą ir stūmimą.
Perskaityti Molekulių sąveika (58 psl.). Atlikti 1-13 užduotis (59 psl.).
Tarp įvairios būsenos medžiagos molekulių veikia traukos jėgos: kiekviena molekulė traukia prie savęs kitas molekules ir yra pati jų traukiama. Bet kodėl tada tarp molekulių yra tarpai, juk, veikiamos traukos jėgų, jos turėtų sulipti? O nesulimpa jos dėl to, kad pernelyg suartėjusios ima stumti viena kitą – tarp molekulių pradeda veikti stūmos jėgos. Molekulių stūma reiškiasi, kai norime suspausti kietuosius kūnus, ištiesinti sulenktą lazdą ar strypą ir t. t.
Molekulių traukos reiškiniu pagrįstas klijavimas, dažymas, litavimas ir pan.
Nuo molekulių sąveikos jėgų pobūdžio priklauso medžiagų būsena.
Tai matyti iš lentelės, kurioje apibūdinama įvairios būsenos medžiagų sandara, jų dalelių sąveika.
Medžiagos būsena Medžiagas sudarančių dalelių išsidėstymas ir sąveika Kietoji
- Kietųjų kūnų dalelės (molekulės arba atomai) išsidėsčiusios labai tvarkingai arti viena kitos.
- Kiekviena dalelė svyruoja apie pastovų tašką.
- Dalelės stipriai traukia viena kitą.
Skystoji
- Skysčių molekulės taip pat išsidėsčiusios glaudžiai (atstumai tarp gretimų molekulių mažesni už jas pačias), tačiau netvarkingai.
- Nuolat judėdamos jos nenutolsta viena nuo kitos dideliu atstumu.
- Molekulių tarpusavio trauka silpnesnė nei kietuosiuose kūnuose.
Dujinė
- Tarpai tarp dujų molekulių dešimtis kartų didesni už jas pačias.
- Molekulės laisvai juda visomis kryptimis beveik neveikdamos viena kitos.
Tai įdomu!
- Kadaise atliktas toks bandymas. Švininis rutulys pripildytas vandens ir labai sandariai uždarytas. Tada į jį trenkta sunkiu kūju, kad susispausdamas suslėgtų viduje esantį vandenį. Vanduo nesusislėgė, bet prasisunkė pro rutulio sieneles.
- Skysčiui būdinga savybė lengvai keisti formą taikoma liejyboje skulptūroms, varpams, buities reikmenims (indams, šviestuvams), papuošalams, medaliams ir t. t. kurti. Skystas metalas ar kita medžiaga (vaškas, stiklas) liejama į specialias formas ir stingdoma.
- Daugelis kraštų importuoja gamtines dujas. Patogiausia jas atsigabenti vamzdynais, tačiau ne visada tai yra įmanoma. Tada dujos yra skystinamos – atšaldomos iki -161 °C temperatūros. Jų tūris sumažėja 600 kartų, t. y. iš 600 l dujų gaunama 1 l skystų dujų. Tokios dujos transportuojamos tankeriais (angl. tank – cisterna, bakas).
- Graikų filosofas Demokritas (Demokritos), gyvenęs 460–370 m. pr. Kr., aiškino, kad visos medžiagos sudarytos iš mažų, nuolat judančių dalelių, vadinamų atomais.
- 1647 m. prancūzų filosofas Pjeras Gasendis (T. Gasendi) savo knygoje tvirtino, kad kiekvieno kūno atomai susijungia į tam tikras grupes, kurias jis pavadino molekulėmis. Nuo to laiko ir vartojamas molekulės terminas.
- Lietuvoje pirmą kartą molekulės sąvoką pavartojo iš Kražių apylinkių kilęs filosofas ir fizikas Benediktas Dobševičius knygoje „Dabartinės filosofų pažiūros“, išleistoje 1760 metais.
- Ilgą laiką atomo ir molekulės sąvokos buvo painiojamos. Tik 1860 m. Karlsrūhėje (Vokietija) įvykusiame chemikų kongrese jos buvo tiksliai apibrėžtos.
- Pro šiuolaikinius elektroninius mikroskopus molekules galima ir pamatyti.
- 1897 m. anglų fizikas Džozefas Džonas Tomsonas (J. J. Thomson, 1856–1940) atrado elektroną.
- Gamtinės dujos neturi nei spalvos, nei kvapo, todėl jų nutekėjimas būtų ne iš karto pajuntamas. Dėl difuzijos pasklidusios po kambarį ir susimaišiusios su oru, uždaroje patalpoje jos sprogtų nuo kibirkšties ar degtuko, apnuodytų. Kad būtų juntamas dujų nutekėjimas, jos sumaišomos su medžiagomis, kurias galima užuosti, taigi ir išvengti nelaimių.