Skaidrieji ir neskaidrieji kūnai
Pamokos veikla.
Susipažįsta su skaidriaisiais ir neskaidriaisiais kūnais.
Suprasti ir paaiškinti skaidriųjų ir neskaidriųjų kūnų pagrindinius požymius.
Skaidrioji medžiaga. http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/skaidrioji_medziaga/
Skaidrus kūnas http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/skaidrus_kunas/
Neskaidrioji medžiaga. http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/neskaidrioji_medziaga/
Nagrinėdami demonstracijoje pateikiamus pavyzdžius išsiaiškinsite, kokia medžiaga yra skaidrioji, o kokia – neskaidrioji.
http://gamta5-6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/skaidrioji_ir_neskaidrioji_medziaga/
Perskaityti Skaidrieji ir neskaidrieji kūnai (25 psl.). Atlikti 1-5 užduotis (26 psl.).
Skaidrieji kūnai
Šviesa susidursi su kokiu nors kūnu gali nuo jo atsispindėti, pro jį praeiti arba būti daugiau ar mažiau jo sugeriama.
Kūnai, kurie praleidžia šviesą, vadinami skaidriaisiais, arba permatomais. Patys jie nematomi, tačiau pro juos aiškiai matyti kiti kūnai, jų spalvos. Pavyzdžiui, pro lango stiklą puikiai matome, kas yra lauke. Taigi sakome, kad lango stiklas yra skaidrus . Paties stiklo, jeigu jis švarus, nematome, todėl galime nepastebėti kai kuriuose pastatuose įtaisytų stiklinių pertvarų ar durų ir trinktelėti į jas galva. Kad taip neatsitiktų, prie stiklinių durų paprastai priklijuojami atitinkami ženklai arba užrašai.
Prie skaidrių kūnų taip pat priskiriamas tyras vanduo, ledas. Užvis skaidriausias yra oras. Jis nematomas, todėl atrodo tarsi jo ir nėra.
Tačiau ir permatomi kūnai gali nepraleisti šviesos. Pavyzdžiui, plonas vandens sluoksnis skaidrus šviesai, o storas – ne: jūroje jau 350 m gylyje yra visiškai tamsu. Didelėse jūros gelmėse tvyro amžina tamsa. Absoliučiai skaidrių kūnų nėra.
Neskaidrieji kūnai
Visi matomi kūnai yra neskaidrūs, nes jie nepraleidžia, o atspindi krintančią į juos šviesa, nors dalį jos ir sugeria.
Neskaidrūs kūnai dar yra popierius, oda, medis, metalai, akmenys, plytos, daugelis audinių ir t.t. (tačiau ir neskaidrių medžiagų labai ploni sluoksniai gali praleisti šviesą: 0,002 mm storio aukso lapelis praleidžia žalsvą šviesą.)
Skaidri medžiaga susmulkinta pasidaro neskaidri. Antai plonas ledo sluoksnis yra skaidrus, o sutrupintas virsta nepermatomu sniegu. Taip atsitinka dėl to, kad ne visi spinduliai praeina pro skaidrius ledo gabalėlius. Dalį šviesos tie kristalėliai atspindi. Susmulkinus ledą, labai padidėja jo paviršius, nuo kurio atsispindi daugiau šviesos.
Dėl tos pačios priežasties šviesos spinduliams nepavyksta prasiskverbti ir pro tirštą rūką. Kiekvienas vandens lašelis dalį šviesos atspindi – išsklaido visomis kryptimis. Šis reiškinys labai gerai matomas rūškaną rudens diena važiuojant automobiliu su įjungtais žibintais.